Daugeliui žmonių atrodo, kad mano gyvenimas yra puikus. Turiu mylinčią žmoną. Turiu sūnų bei dukrą, kuriuos be galo myliu. Manau nieko gyvenime man svarbesnio nėra už Joną bei Gintarę. Ko gero dėl jų visą šį laiką ir gyvenau su ja. Kartais man atrodo, jog ji tai žino. Manau ji visada tai jautė, tačiau dabar jau net nebijo to parodyti. To šaltumo, kuris galiausiai apėmė ir ją. Jog vaikai, yra vienintelis dalykas dalykas laikantis mus drauge. Esu jai labai dėkingas, už visą šį laiką, na tačiau nebegaliu daugiau tverti. Visus šiuos keturiolika metų mes buvome draugai, tačiau negalėčiau pavadinti tai... santykiais. Manau, mes abu racionalūs žmonės kurių pomėgiai sutampa, tačiau nėra "draivo" kuris darytų mūsų gyvenimus laimingais. Žinau, jog
- Kodel būtent dabar apie tai pasiryžai kalbėti?
[nepabaigta]
Thursday, November 28, 2013
Pirmas Postas
Siandien lyg ir norisi rasyti.
Lyg ir norisi islieti mintis ant popieriaus lapo. O viskas ka turiu tai sitas simuliakras, blogas. Pirmas postas turetu is esmes padeti pamatus visam siam reikalui, taciau iki galo dar nezinau apie ka rasysiu, taciau manau karts nuo karto kazka idomesnio idesiu.
Poezijai nebeturiu ikvepimo ir pozityviu minciu ar jausmu, taciau neretai pagalvoju, jog pro mano akis ir ausis neretai pralekia idomios gyvenimo istorijos. Kodel kaikurias ne parasyti, taciau tuo paciu siek tiek transformuoti. Kita vertus juk viskas ka mes matome yra subjektyvu, tad nieko tokio, manau, jog kaikuriuos dalykus transformuosiu. Taciau galbut zmones personazuose sugebes atpazinti ir save.
Siandien jauciausi pasimetes siek tiek tiek darbe, tiek namie. Uzliejo lengva melancholija. Bet visa laime kad nemazai nuveikiau. Siek tiek pakalbejau su viena pazistama, galima siek tiek papletoti tai ka pasake. Na bet apie tai kitakart. Idomi istorija apie suvokima, jog viskas pasikeis, taciau megaujies momentu, kuris atrodytu tau ir netinka.
Taigi hehe pirmas postas:)))
Turiu grizti prie rasymo. O tai bus neblogas exercise ta padaryti. Ko gero del visa ko teks rasyti ir lietuviu u anglu kalba, nors ar neapsisprendziau... Maloniau rasyti lietuviu kalba, taciau praktiskiau visgi butu lavinti ir angliskaji plunksnos raumeni.
Galvoje sukasi ideja apie viena istorija. Istorija apie zmogu, kuris yra vedes, turi vaiku, taciau 20 metu negalejo pamirsti savo meiles. Ir visas jo dabartinis gyvenmas yra lyg didziulis melas tiek sau tiek aplinkiniams. O jaunystes klaida, netekimas viska aptemde. Sis zmogus per ilgai gyveno praitimi, nes taip ir neismoko zengti toliau. Laiskas, kuri jis buvo parases pries 20 metu, bet taip ir neissiunte galejo viska pakeisti. Jis nezino kur ji yra, nezino kaip ji jauciasi. Jis tik zino, jog turi jai parasyti. Taigi viena diena jis tiesiog priseda prie stalo, paima sasiuvini ir islieja tai ka masto. Atplaukia ir prisminimai ir fantazijos. Viskas siek tiek sujaukta... ir svelniai idealizuojama. Jis jauciasi blogai, nes komplikavo savo gyvenima.
Lyg ir norisi islieti mintis ant popieriaus lapo. O viskas ka turiu tai sitas simuliakras, blogas. Pirmas postas turetu is esmes padeti pamatus visam siam reikalui, taciau iki galo dar nezinau apie ka rasysiu, taciau manau karts nuo karto kazka idomesnio idesiu.
Poezijai nebeturiu ikvepimo ir pozityviu minciu ar jausmu, taciau neretai pagalvoju, jog pro mano akis ir ausis neretai pralekia idomios gyvenimo istorijos. Kodel kaikurias ne parasyti, taciau tuo paciu siek tiek transformuoti. Kita vertus juk viskas ka mes matome yra subjektyvu, tad nieko tokio, manau, jog kaikuriuos dalykus transformuosiu. Taciau galbut zmones personazuose sugebes atpazinti ir save.
Siandien jauciausi pasimetes siek tiek tiek darbe, tiek namie. Uzliejo lengva melancholija. Bet visa laime kad nemazai nuveikiau. Siek tiek pakalbejau su viena pazistama, galima siek tiek papletoti tai ka pasake. Na bet apie tai kitakart. Idomi istorija apie suvokima, jog viskas pasikeis, taciau megaujies momentu, kuris atrodytu tau ir netinka.
Taigi hehe pirmas postas:)))
Turiu grizti prie rasymo. O tai bus neblogas exercise ta padaryti. Ko gero del visa ko teks rasyti ir lietuviu u anglu kalba, nors ar neapsisprendziau... Maloniau rasyti lietuviu kalba, taciau praktiskiau visgi butu lavinti ir angliskaji plunksnos raumeni.
Galvoje sukasi ideja apie viena istorija. Istorija apie zmogu, kuris yra vedes, turi vaiku, taciau 20 metu negalejo pamirsti savo meiles. Ir visas jo dabartinis gyvenmas yra lyg didziulis melas tiek sau tiek aplinkiniams. O jaunystes klaida, netekimas viska aptemde. Sis zmogus per ilgai gyveno praitimi, nes taip ir neismoko zengti toliau. Laiskas, kuri jis buvo parases pries 20 metu, bet taip ir neissiunte galejo viska pakeisti. Jis nezino kur ji yra, nezino kaip ji jauciasi. Jis tik zino, jog turi jai parasyti. Taigi viena diena jis tiesiog priseda prie stalo, paima sasiuvini ir islieja tai ka masto. Atplaukia ir prisminimai ir fantazijos. Viskas siek tiek sujaukta... ir svelniai idealizuojama. Jis jauciasi blogai, nes komplikavo savo gyvenima.
Subscribe to:
Posts (Atom)